Greitieji kreditai ir paslaugos gavimas

Greitieji kreditai ir banko kreditai gali būti duodamos nustatytam laikui už sutartas palūkanas arba tada, kai klientas skolinasi tiek, kiek jam reikia, bet iki tam tikros nustatytos ribos, o palūkanas moka nuo nesumokėtos sumos. Greitieji kreditai ( taip pat ir greitas kreditas ) priskiriamos vienai iš keturių kategorijų :

  • Greitieji kreditai
  • Kreditai Lietuvoje
  • Kreditai internetu
  • Kreditai ir paskolos

Jei norite pigiai ir saugiai pasiskolinti!
Visoms paskoloms palūkanos nuo 6.41%!

 

Greitieji kreditai. Teikdami kreditus pramonei ir prekybai, bankai turi didelį santykinį pranašumą. Pavyzdžiui, vakarų šalių mažmeninių, bet ne didžiųjų didmeninių, bankų dauguma kreditų yra suteikiamos vietiniams skolininkams. Tokios kreditai prašymas turi būti kieno nors, pavyzdžiui, vietinio bankininko, įvertintos. Tai duoda didelį pranašuma bankams, palyginti su toli esančiais skolininkais, sakysim, draudimo bendrovėmis. Palyginkime banko ir draudimo bendrovės teikinat paskolą vietinės bakalėjos parduotuvėj ir perkant „N“ korporacijos obligacijas. Bankas daug geriau pažįsta vietinę bakalėjos parduotuvę negu toliau esanti draudimo bendrovė, todėl žymiai lengviau gali spręsti, ar jai teikti greitieji kreditai paslaugą, ar ne. Ir atvirkščiai, draudimo bendrovė turėdama daug vertybinius popierius vertinančių darbuotojų, gali priimti moksliškai labiau pagrįstą sprendimą dėl „N“ korporacijų obligacijų pirkimo, negu eilinis bankas.

Svarbus banko verslo kreditų teikimo bruožas yra greito kredito normavimas. Bankas, kitaip negu kitos firmos, neteikia tiek savo produktų – kreditų, už kiek klientas galėtų mokėti. Taip pat bankas neskolina ir kiekvienam prašančiam kreditą, neskolina net ir tuo atveju, jei klientas žada mokėti gana dideles palūkanas, kurios atlygintų kredių rizikingumą. Bankai normuoja kreditus, atsisakydami teikti jas vieniems ir ribodami greitojo kredita dydį kitiems. Bankai riboja kreditų teikimą kiekvienam klientui, todėl, kad bankai prisiima riziką. Bankas perduoda savo lėšas ir negali būti tikra, kad jos bus grąžintos.

Paskolų pasiūlymai, kurie sumuojasi!

 

Greitieji kreditai prašymai iš bankininko

Greitųjų kreditų normavimas turi ir šalininkų, ir kritikų. Pasak greitieji kreditai normavimo šalininkų, bankininkas vertindamas kredito prašymą, pernelyg vertina firmos veiklos galimybes. Kruopščiai bankininko atliktas greito kredito prašymo įvertinimas, kuriuo remiantis paskola vieniems suteikiama. O kitiems – ne, potencialiam skolininkui daro daugiau ar mažiau objektyvaus pašaliečio paslaugą. Antra vertus, kredito normavimo kritikai teigia, kad normavimas leidžia bankams teikti pranašumą didesniems indėlininkams, skriaudžiant kitus skolininkus. Beto, jie tvirtina, kad tai suteikia bankininkams, ypač mažuose miestuose, didžiulę sprendžiamąją galią, juri, parduodant banko paslaugas, gali būti panaudota kaip spaudimo priemonė.

Vienas svarbių greitųjų kreditų normavimo veiksnių yra bankininko ir verslo skolininko dalykiniai ryšiai. Dauguma greitieji kreditai Lietuvoje išduodami ankstesniems skolininkams; tai pasikartojanti veikla. Verslo firmos užmezga dalykinius ryšius su tam tikru banku ( arba su keliais bankais ) ir, jeigu tai patenkina abi puses, vėliau firma vėl skolinasi iš banko, vėl laiko jame savo indėlius. Tokie santykiai – tai ne vien skolininko ir skolintojo santykiai. Firma naudojasi ir kitomis banko paslaugomis, tokiomis kaip užsienio valiutos keitimas ir kt.

Tokie santykiai reiškia, kad bankas įsipareigoja rūpintis pagrįstais klientų kredito poreikiais. Taigi greitus kreditus teikiantis bankas nėra visiškai laisvas agentas, nes jis turi tenkinti pamatuotus savo kliento reikalavimus. Dėl to jam gali tekti atstumti naujus potencialius klientus. Atsakyti gali tekti net naujiesiems savo klientams, ketinantiems mokėti didesnes palūkanas už senuosius. Panašiai bankas gali būti priverstas normuoti kreditus esamiesiems klientams, užuot iš viso atsisakęs kai kurių. Arba gali tekti parduoti kai kuriuos savo vertybinius popierius, arba, prisireikus daugiau lėšų papildomoms paskoloms, padidinti indėlių palūkanų normas. Tokie veiksmai tuo metu bankui gali brangiai kainuoti, bet jie yra būtini norint maksimizuoti ilgo laikotarpio pelną.

Reikia pažymėti, kad stabilūs bankų ryšiai teikią didžiausią naudą – informaciją. Ilgus metus bendradarbiaudamas su savo klientais bankas sužino apie juos labai daug. Jei klientai dažnai keistų bankus, ši informacija taptų bevertė senajam bankui, o naujajam bankui reikėtų eikvoti papildomai lėšų, norint vėl surinkti tokią informaciją. Dėl to bankai, arba kiti skolontojai, nuodugniai susipažįsta su visų norinčių gauti kreditus asmenų kredito istorijomis, kad įsitikintų, kurie jų yra verti greito kredito bendrovės ( credit worthy).

greitieji kreditai

Bankų teikiamų greitųjų kreditų grąžinimo terminai ( maturity ) yra labai įvairūs. Kaip jau minėta anksčiau, greitas kreditas paprastai skirstomas į trumpalaikius ir ilgalaikius. Tačiau bendrovės dažniausiai teikia daugybę vidutinės trukmės kreditų ( term loans ), t.y kreditų, kurių grąžinimo terminas paprastai būna nuo vienerių iki penkerių metų, o kai kada ir ilgesnis. Skolininkas gali naudoti tokias vidutinės trukmės kreditus investicijoms į pagrindinį kapitalą finansuoti. Dažnai, kaip ir vartojimo kreditai, jos grąžinamos dalimis. Teikdamas greitus kreditus ir siekdamas apsisaugoti, bankas gali taikyti skolininkui tam tikrus suvaržymus, pavyzdžiui, riboti galimo įsiskolinimo dydį. ( B.martinkus ir kt, 2001).
Greitieji kreditai arba verslo finansavimas skirstomas į ilgalaikį finansavimą verslo plėtrai ir trumpalaikį finansavimą verslo stabilumui užtikrinti. Žemiau aprašomi labiausiai paplitę ilgalaikio ir trumpalaikio finansavimo būdai.

Greitieji kreditai Lietuvoje ilgalaikė paskola

Fizinio asmens (ilgalaikio) finansavimo būdas greitieji kreditai Lietuvoje – bene pigiausias ir labiausiai paplitęs verslo plėtros finansavimo būdas. Trejų – septynerių metų trukmės kreditus Lietuvoje verslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų ir įmonių. Tarp bankų reikalavimų skolinančiam subjektui, norinčiam gauti paskolą Lietuvoje, svarbiausi yra šie du:

  • Norintis pasiskolinti turėtų nuo 20 iki 40 proc. investicinio projekto vertės finansuoti nuosavomis lėšomis;
  • Ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti greito kredito suma, arba pateikti bankui kitą kreditai grąžinimo užtikrinimą (garantiją, laidavimą ar kita).

Smulki arba vidutinė įmonė, norinti gauti kreditą Lietuvoje verslo plėtrai, bet neturinti pakankamo arba bankui patrauklaus užstato, gali kreiptis į banką dėl kreditai Lietuvoje su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” garantija suteikimo. Lietuvoje kreditų palūkanos dažniausiai būna kintamos. Palūkanų dydis priklauso nuo valiutos, kuria norite skolintis, ir vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi šia valiuta palūkanų normos LIBOR. Kintamos palūkanos apskaičiuojamos kas pusmetį prie atitinkamos valiutos šešių mėnesių LIBOR pridedant skubūs kreditai sutartyje užfiksuotą banko maržos dydį. Pavyzdžiui, jeigu kredito sutartyje nustatyta, kad Lietuvoje kreditai palūkanos sieks “LIBOR + 4,5”, o LIBOR kreditai paėmimo dieną siekia 3 proc., tuomet pusę metų mokėsite 7,5 proc. metines palūkanas, kitą pusmetį palūkanos bus pakeistos tiek, kiek pasikeis LIBOR. Paskolų eurais palūkanos dažniausiai nustatomos prie vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi eurais palūkanų normos VILIBOR pridedant nustatytą banko maržą.

kreditai lietuvoje
Smulkios ir vidutinės įmonės gali kreiptis į bankus dėl lengvatinių Lietuvoje kreditai suteikimo.

Greitieji kreditai internetu visose bendrovėse

Kreditai internetu – taip pat labai paplitusi verslo finansavimo forma. Greitieji kreditai internetu skirstomas į fizinį kredito gavimą ir internetu kreditą. Fizinis kreditas nuo kredito internetu skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju kredito sutarties terminui pasibaigus išperkamas turtas pereina kredito gavėjo nuosavybėn, o antruoju atveju lieka kredito gavėjo nuosavybėje. Norėdamas pasinaudoti kreditai internetu, žmogus turi nuo 15 iki 30 proc. perkamo turto vertės sumokėti nuosavomis lėšomis.

Už naudojimąsi kreditu internetu privatus asmuo moka pastovias arba kintamas palūkanas, kurios paprastai būna kiek aukštesnės negu įprastai kreditų palūkanos. Nereikėtų painioti paskolos palūkanų ir kredito būdu perkamo turto vidutinio metinio pabrangimo normos. Vidutinis metinis pabrangimas skaičiuojamas visą procentais išreikštą turto pabrangimą per kredito sutarties galiojimą padalinus iš kredito sutarties galiojimo metų skaičiaus. Tuo tarpu metinės palūkanos apskaičiuojamos ne nuo visos paskolos būdu perkamo turto vertės, o tik nuo likusios neišpirktos palūkanų apskaičiavimo dieną turto vertės. Todėl vidutinio metinio pabrangimo norma būna žymiai mažesnė, negu metinių palūkanų norma.
Dauguma Lietuvos paskolų bendrovių siūlo atgalinio refinansavimo paslaugą. Šios paslaugos esmė – bankas gali nupirkti iš įmonės jos turtą ir jai pačiai parduoti tą turtą lizingo būdu. Tokie sandoriai paprastai sudaromi ūkio subjektams siekiant panaudoti ilgalaikiame turte įšaldytas lėšas. Šių sandorių atveju palūkanos paprastai būna truputį aukštesnės, o nuosavo įnašo dalis didesnė, negu paprastų lizingo sandorių atveju.

Rizikos kapitalo fondai investuoja į sparčiai augančių, perspektyvių įmonių akcinį kapitalą. Ši finansavimo forma paprastai būna brangesnė negu paskola ar kreditas, todėl ją dažniausiai renkamasi, jeigu įmonė negali pasiskolinti iš banko tiek pinigų, kiek jai reikia, arba tokiomis sąlygomis, kokiomis jai reikia. Rizikos kapitalo fondai dažniausiai investuoja į įmonių akcinį kapitalą, įsigydami naujos emisijos akcijas. Paprastai šie fondai įsigyja nuo 30 iki 50 proc. įmonės akcijų (t. y., jie nesiekia visiškai perimti įmonės valdymo). Šie fondai siekia gauti dividendų iš įmonės pelno arba pelningai parduoti akcijas ateityje, dažniausiai po ketverių – penkerių metų. Akcijas fondai gali parduoti strateginiam investuotojui, nors neretai jau sutartyje dėl investicijų numatoma, kad pirmumo teisę išperkant akcijas turės esami įmonės akcininkai.

Fondus mažiau domina įmonės dalyvavimas investiciniame projekte nuosavomis lėšomis. Pritraukiant investicijas į kapitalą taip pat nereikalingas užstatas. Tačiau kiti fondų reikalavimai įmonėms, kurios nori gauti investiciją, yra labai aukšti. Pavyzdžiui, įmonei turi vadovauti patyrę vadovai, įmonės apyvarta kelerius metus iš eilės turi augti bent po keliasdešimt procentų per metus, įmonė turi veikti pelningai, prognozuojamas investicijų pelningumas turi siekti bent 30 proc. per metus ir pan. Deja, naujai įmonei pritraukti investicijų būna įmanoma tik atvejais, jei fondų valdytojus sužavi vadovai, būsimasis įmonės produktas ir jei esama pagrindo manyti, jog tikėtinas fondo investicijos pelningumas bus labai aukštas.
Verslo stabilumo (trumpalaikio) finansavimo būdai

Kreditai ir paskolos su greitieji kreditai

Šis greitasis kredito finansavimo būdas dažniausiai būna pigiausias. Kreditas apyvartiniam kapitalui paprastai teikiamos tik iki vienerių metų laikotarpiui, todėl nustatomos fiksuotos palūkanos. Paprastai greitieji kreditai palūkanų norma būna aukštesnė, negu ilgalaikės paskolos. Paskolai gauti turi būti įkeistas įmonės ar kito asmens turtas, kurio vertė apie 1,5 karto viršija norimos gauti kreditai sumą.

Kredito paskolos – tai apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kai įmonė, turėdama tam tikrą banko nustatytą skolinimosi limitą, gauna šio limito neviršijančią sumą iš banko tada, kai jai šios sumos prireikia, ir grąžina tada, kai gauna atsiskaitymą už parduotas prekes ar paslaugas. Dažniausiai kredito linija imama tada, kai įmonės kapitalo poreikis labai svyruoja ir papildomo finansavimo įmonei reikia vidutiniškai tik 10 – 20 dienų per mėnesį. Greitieji kreditai bendrovėse nustato dvi palūkanų normas: vieną – panaudotai kredito linijos sumai, kitą – nepanaudotai. Metinė palūkanų norma nepanaudotai kredito linijos sumai paprastai siekia apie 1 proc. Vadinasi, įmonė, kai papildomas finansavimas jai nereikalingas, moka tik labai nedidelį mokestį už turimą limitą.